- atsiskvaukinti
- atsiskvaũkinti tr., intr. menk. atsismaukti, nusmaukti (skarą, kepurę ant viršugalvio): Ana atsiskvaũkinusi, t. y. atsmaukusi, atmovusi skepetą, pliką kaktą rodo J. Neik atsiskvaũkinęs, yra vėjuota – paršals galva Slnt. Kaip čia atsiskvaũkinai, apsigobk kaip žmogus! Krt. \ skvaukinti; apsiskvaukinti; atsiskvaukinti
Dictionary of the Lithuanian Language.